blaĩvinti, -ina, -ino. blaivìnti, -ìna, -ìno.
1. giedrytis.
2. sklaidyti: Graži dovanėlė blaivino Simuko liūdesį.
3. žadintis, budintis: Blaivintųs iš visų miegų.
4. daryti blaivų, negeriantį.
atblaĩvinti. padaryti blaivų. .
išblaĩvinti.
1. išblukinti: Saulė išblaivìna drabužį.
2. pradžiuginti, pragiedrinti: Sugrįžau namon laimingas, galėjęs išblaivinti ūkanotą prietelio nuomonę.
3. padaryti blaivų. .
nublaĩvinti.
1. išblaškyti: Paukštė tau skriaudą gal didelę nepadarys, o mane ne sykį gal nublaivins ir nužadins.
2. atpratinti gerti, padaryti blaivų: Kraštą nublaivinti.
pablaĩvinti. kiek pragiedrinti, pradžiuginti: Tik skambučio garsai jo nuotaiką kiek prablaivino.
prablaĩvinti
1. padaryti blaivų: Reikia prablaivinti oras, pritvinkęs visokių gandų. Dainelė ir dangų prablaivina.
2. išsipagirioti: Girtas rūpinosi, prasiblaivinęs pamiršo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.