x
blakčióti, -iója, -iójo.
1. blikčioti, bliksėti: Mačiau, kaip pelkėse žvakutė blakčiójo. Prie blakčiojančios žvakės sunku skaityti.
2. mirkčioti: Ko blakčióji, ar į akį kas įkrito? Atsisėdęs vaikas pri pečiaus blakčiójo blakčiójo ir užmigo. Blakčió [ja] kaip pelėda, veizėdamas į mane, o nėko nesako.
pablakčióti. pamirkčioti: Pablakčiók, ir praeis akis skaudėti.
sublakčióti. sublikčioti: Žvakė sublakčiojo ir užgeso.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.