x
blaškė́ti, blãška, -ė́jo.
1. blizgėti, spindėti, žibėti: Sniegas, žvaigždės blãška. Važiavau nakčia, sniegas švietė, net blaškė́jo. O dangaus langeliai žiba ir blaška kaip kaitrios kibirkštėlės.
2. gausti, aidėti: Laukai, girios ir lankos blaškėjo jaunųjų mergelių dainomis.
išblaškė́ti, ìšblaška, -ė́jo. išsiblaškyti, pakrikti: Mano šeimyna išblaškė́jus.
pablaškė́ti, pàblaška, -ė́jo. pasklisti, pakilti: Tik kibirkštėlės reikia, kad jūsų menės, jūsų dvarai dūmais pablaškėtų į padanges.
sublaškė́ti, sùblaška, -ė́jo. sugausti: Tuoj sublaškėjo giria ragų trimitavimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.