.
blerbė́ti, blérba, -ė́jo
1. kalbėti nesuprantama kalba, nesuprantamai: Žydai blérba, t. y. daug šneka. Ans blérba nežinia ką. Šalip jo atklajūnas blerbasi svetima kalba. plepėti: Blerbė́jo kaip seni ratai, bet nieko gero nepasakė. Mes blérbam, neduodam mokytis.
2. plepsėti (verdant): Košė, šiupinys tavo blérba katile, t. y. verda.
3. barbėti. Tas kiaušinis blérba, su tokiuo nieko neišmuši. drebėti: Stiklas [lango] blerba atkakliai beldžiantis.
išblerbė́ti. su triukšmu išvažiuoti: Da ankstie anie visi išblerbė́jo.
pablerbė́ti. paplepėti, pašnekėti: Pablerbėjo pablerbėjo su ponu.
priblerbė́ti.
1. triukšmingai prieiti: Ciela troba priblerbė́jo.
2. pribėgti, privarvėti: Pilnas uzbonas sulos priblerbė́jo par naktį.
sublerbė́ti.
1. nesuprantama kalba susikalbėti: Arklãpirkiai susiblerbė́jo ir nuejo.
2. su triukšmu sueiti, suvažiuoti: Visi anie sublerbė́jo pri Lebės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.