bliū́kšti, -ta, bliū́ško. pliukšti, plonėti, trauktis, slūgti: Nuo rožės buvo visas veidas ištinęs, o dabar jau bliū́kšta. Žinai, jau ir mano piniginė bliū́kšta, vos keli sidabriniai.
apibliū́kšti. kiek sulysti: Į vasarą visų veidai apibliū́kšta.
išbliū́kšti. išbalti, išblykšti: Kap paslūžijo, tai išbliūškęs parejo kap avižinis.
pabliū́kšti.
1. kiek sulysti: Pabliūškęs atrodai iš po ligos.
2. kiek nuslūgti: Vakar veidas buvo labai sutinęs, bet šiandie kiek pabliū́ško.
subliū́kšti.
1. supliukšti, susitraukti: Pradurta pūslė subliū́kšta. Venų sienelės minkštos, lengvai išsiplečia ir lengvai subliūkšta. Supuvęs grybas bestovėdamas subliū́kšta. Priėdusi dobilų, karvė išputo kap kalnas, bet kap pavaikėm, tai vėl subliū́ško. Kai užpuolė blogi metai, tabokinė ir piniginė subliū́ško kartu. atslūgti: Iš vakaro ranka buvo patinus, dabar jau subliū́ško. | Subliū́škęs veidas nuo gėrimo, t. y. pasmėlęs.
2. sulysti: Jis buvo pirma riebus, o dabar subliū́ško. sulaibėti, suplonėti: Kad vaistų užduoda, tai subliūkšta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.