bliùkti, bliuñka, -o. lysti, plonėti; . bliūkšti: Jau bliuñka karvė, reiks vėl paduot ėst.
išbliùkti.
1. išsidrembti, išdribti. Kas alų geria, to pilvas greit išbliuñka. Karvės pilvas išbliùko kaip terba. Išbliùkusi boba. | Ko tu išbliùkęs (palaidais drabužiais) vaikščioji – susijuostum ben.
2. susiglamžyti: Suknelė visa išbliùkus, reikia prosavot.
nubliùkti. sulysti: Nubliùks bliunkis tavo, t. y. pakūdės.
pabliùkti.
1. kiek sulysti: Bliukdamas pabliùko jojo pilvas, t. y. sulyso, sudribo. Kodėl tas tavo arklys toks pabliùkęs, ar prasta ganykla?
2. pašlapti, pabjurti: Kelias pabliùko.
3. padūmuoti: Oras kaip dūmais, rūku pabliùkęs.
pérbliukti. sulysti, perkristi: Arkliai visai pérbliuko, kol tokį kelią suvažinėjom. Karvė perbliukus, gal neėdus.
prabliùkti. išalkti: Aš jau gerokai prabliukáu, tik rytą valgiau. Ar jau taip greit prabliukái, kad nori valgyti!
subliùkti.
1. sulysti: Mano arklys kelionės bijo, greit subliuñka. Negali tu karvių geriau paganyt, kad negintum namo subliùkusių! Subliùks tavo bliunkis, kaip neteksi duonos, t. y. sudribs, susmuks, iškris, ištuštės pilvas.
2. suslūgti: Sniegas jau subliùko, nebėr tiek pasipūtęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.