.
bliur̃kti, -sta, -o. pursti, tinti; . burkti: Jis pradėjo bliur̃kt – greitai mirs.
išbliur̃kti.
1. sutilžti, sutižti: Medis, vandeny bemirkdamas, išbliur̃ksta. Bulvės nuo vandenio išbliur̃ko. Pradėjo lyti, išbliur̃ko visi keliai ir takai.
2. išpursti: Jų raudoni platūs snukiai panešėjo į išbliurkusį patėvio veidą. Begerdamas išbliur̃ko, pamėlynavo. ištinti. .
pabliur̃kti.
1. pašlapti, patižti: Jau ir keliai pabliur̃ko.
2. papursti: Gražus, truputį pailgas veidas buvo pabliurkęs, paakiai užtinę. patinti: Numirėlio veidas kiek pabliur̃kęs.
subliur̃kti. sutinti: Kai tik daugiau pavaikščioju, kojos subliur̃ksta.
užbliur̃kti. užpusti, užtinti: Davė, kad net akys užbliur̃ko. Akys užbliur̃kusios nuo verksmo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.