x
.
pablū̃dėlis, -ė. pablū́dėlis. pãblūdėlis.
1. pamišėlis: Kas nustojo proto, tas pablū̃dėlis. Jei smagenys nuseko, išvež į pãblūdėlių numus. Žiūrėk, pablū̃dėlis bėga par laukus.
2. pasileidėlis, ištvirkėlis: Ant kelių turi prieš mane atsiklaupti, pablūdėli! Tas jos sūnus – tikras pablū̃dėlis i girtuoklis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.