.
blū̃sti, -ta, blū̃do. blū́sti. eiti iš proto, mišti, klaikti; . blūdyti: Aš blūstù šiandien iš rūpesčio, t. y. protas mano sukas. Ko tu blūstì!
išblū̃sti.
1. išeiti iš proto, išprotėti: Žmogus išblū̃sta. Kalba kaip išblū̃dęs.
2. išklysti, išdausioti: Aš aną visą nedėlią buvau išblū̃dus. Išblūdo bitelė į žalią girelę, aprinko vietelę ąžuolo šakelėj. nuklysti: Peržengė tavo įstatymą ir išblūdo.
pablū̃sti.
1. pamišti, sukvailioti: Ar pablū́dai priš lytų šieną kreikti! Ana iš rūpesčio kaip pablū̃dusi vaikščioja. Sūnus pablūdęs. Įkando iš pasalų kaip pablūdęs šuo.
pablū̃dusiai. Čia berniukas miegojo, čia vėl staiga atsimerkė, žiūrėjo pablūdusiai.
2. paklysti: Pablūdaũ, gal parodytumėt kur kelią. pamesti: Pablūdau kelią.
priblū̃sti. Priblū̃do žąsis, t. y. pritapo.
sublū̃sti. sukvailioti: Ans sublū̃do iš mokslo. Ko taip vaikščioji visą laiką kaip sublū̃dęs?
užblū̃sti.
1. išprotėti: Užblū̃do ir draskės visą mėnesį.
2. paklysti: Aš būč greičiau nuėjęs, ale buvau užblūdęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.