blùzginti (-yti), -ina, -ino, bluzgìnti, -ìna, -ìno.
1. šlaminant, bildinant judinti, krutinti: Vėjas blùzgina paklodę. Vė [ja] s tošį blùzgina. Karūną vėjis blùzgina. Bluzgino ant vėjo skepetėles. Tai ne kas beldžiasi, tik vėjas langinę bluzgìna. Pempės bluzgin sparnus. | Apsirėdyk šilčiau, vėjas bluzgina, gali sušalti. | Su vadžiom tampo, paplaka, blùzgina, judina. Nebluzgink taip arklių! | Kad aš ėjau per kiemelį, dureles blùzginau (bildinau), tetušėlį matušėlę iš miego budinau. Ūktvėrė (šeimininkė) eidama ir rankomis laskatuodama blùzgina (dunzgina) raktais į savo skvernus rūbo.
2. purtyti: Moterys, bluzgykiat šventryt patalus.
išblùzginti.
1. su mašina iškulti: Mes da prieš visų šventę rugius išbluzginom.
2. iškaršti, nugarą išbildinti: Ją jie bus gerai išbluzginę.
pablùzginti. papurtyti: Pablùzginti drabužį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.