.
blykiúoti, -iúoja, -iãvo (bleichen)
1. patiestą ant pievos audeklą baltinti: Audimą blykiúoti. Ei, kamgi skalbi, kamgi blykiúoji tas plonąsias drobeles?
2. balti: O kai patiesė pas ežerėlį, gražiai blykiãvo lygioj lankelėj.
išblykiúoti. išbaltinti (audeklą): Mano audeklus lietus labai dailiai išblykiãvo. Plonai suverpsiu, tankiai išausiu, pavasarį išblykiuosiu. išblukinti: Tas lietus visai išblykiuos mūsų šienelį. išblyškinti: Mergužėle mano, kas tau išblykiavo skaistąjį veidelį?
nublykiúoti
1. nubaltinti.
2. nublukti: Nublykiãvo šienas nuo saulės.
pablykiúoti.
1. pablukti: Pablykiãvo šienas ant pradalgių gulėdamas.
2. nubalti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.