x
.
bõvinti, -ina, -ino. bovyti 1: Senė vaikus bovina, o marti apie krosnį triūsiasi. Bovino raudonu obuolėliu.
nubõvinti. nubovyti: Nubõvink vaiką, kad neverktų.
pabõvinti. pabovyti:
1. Senė nors vaikus pabõvina.
2. Vaikai, jūs čia pasbõvinkit ant pasvirnės, o aš eisiu bulbų paskasiu.
parbõvinti. masinant kur parvesti, parvilioti: Vos ne vos parbõvinau veršį namo.
užbõvinti. užbovyti 1: Dėl to užbõvinai vaiką, užmigo? Mane užbovino su aukso žiedeliu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.