.
brandìnti, -ìna, -ìno. bręsti.
1. nokinti, laukti pribręstant: Aš brandinù grūdus, o tu brandìnk javus. Mezgink vaisius ir brandink, idant žmonys, gyvoliai, bitys ir paukščiai gautų sau peną. Ar lazdyną auginai, ar riešutą brandinai, ar kalnely uogeles sarpinai? Kalne rugelių tu neriši, šieno lankelėj tu negrėbsi, sodnelė [je] obulus sau brandinsi.
2. džiovinti: Vėjas, šaltis brandìna kelią. Menkes ir plekšnes raišio [ja],
o silkeles mausto ant akstelių ir laiko saulėj – brandina arba džiovina. Nebrandìntas bulves supylė į rūsius, ir supuvo.
nubrandìnti.
1. duoti nubręsti, nunokinti: Pomidorus nubrandìnk.
2. nudžiovinti: Nubrandìntas bulves pilam į rūsį, nebrandintos galia supūt.
pabrandìnti. panokinti, leisti pabręsti: Dar šiandien nepjaukiam rugių, dar pabrandìnkiam porą dienų.
pribrandìnti. prinokinti, leisti pribręsti: Pribrandìnk grūdus. Saulėtas ir sausas oras greit pribrandino laukuose rugius ir kviečius.
subrandìnti.
1. prinokinti, leisti subręsti: Piktžolės anksčiau pradeda žydėti ir anksčiau subrandina sėklas negu gerosios pievų žolės.
2. padėti suaugti, subręsti: Kraujo ir žmonių kentėjimų vaizdai Tatjaną visiškai subrandino ir užgrūdino.
3. subrinkinti: Perdžiūvusius ratus reik subrandìnti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.