x
brankliúoti, -iúoja, -iãvo. veržti su brankliu, rišti: Ką tu čia brankliúoji – kai reikės, nė neatriši.
pabrankliúoti. paveržti su brankliu: Įkišk į tarpą branklį ir pabrankliúok!
subrankliúoti.
1. supainioti: Subrankliúotos vadžios – nė atrišt negali. Arkliai susibrankliãvo, susipainiojo.
2. supančioti: Subrankliúok gerai arklio kojas, tai neis į dobilus.
užbrankliúoti. užrišti, užraizgyti kuo: Užbrankliavaĩ vartus visokiais šniūrais – galėsi dabar griaužt. Užbrankliavaũ tvarto duris, kad arkliai neišeitų. Užbrankliuok kopėčias, kad neišsiskėstų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.