brãškinti (-yti), -ina, -ino, braškìnti, -ìna, -ìno
1. daryti, kad braškėtų, tarškinti: Ans brãškina su pirštais. Langenyčios nebrãškink. Girdi, kaip lytus brãškina į stogą! Šaltis tvorą brãškina. Su dantimis braškinti. Kas ten už durų brãškinas (braškìnasi) ? tratinant ėsti ar valgyti: Žalis su dvyliu. savo šiaudus, vis į mus žiūrėdami, braškin. Jis duonos riekę braškina. pyškinti, šaudyti: Ir pradėjo brãškyti, šaudyti. pasakoti: Senelis be nustojimo pasakas brãškindavo.
2. sunkiai vežti: Žmonės kad brãškina vežimus didžiausius Utenon su grūdais. Kad iškūlė, tai brãškins su vežimu in turgaus.
3. raškyti, skinti: Dar pusžalius obuoliukus brãškina.
4. smarkiai šalti: Šiąnakt kad brãškino, net tvoros pokšėjo! Šiandien taip kietai brãškina, kad ir nosis negalima iš gryčios iškišt.
5. keikti, burnoti: Ką tu brãškini – man net plaukai pasišiaušė! Kiti vėl keik ir braškin, vaikams čia pat esant. Kad jis pradėjo brãškinti, tai pikta buvo ir klausyti. plūsti: Jis tokiais žodžiais mane brãškino, kad gėda sakyti.
6. teršti, bjauroti: Išmesk katę laukan, braškìna po suolu.
atbrãškinti.
1. sunkiai atvežti: Atbrãškinau penkius vežimus sauso šieno. Atsibrãškinome didžiausią vežimą šakų. Atsibrãškinau aš vakar vežimelį malkos iš girios.
2. atrakinti: Pagaliau jis atbraškino auksiniu rakčiuku spintos stalčių.
3. braškant ateiti: Klauso – atsibraškina per eglyną girinis kuilys.
įbrãškinti.
1. su vargu įmauti: Tavo batus, kur namie, basa tik koja teįbrãškinu.
2. sunkiai įvežti: Vos įbrãškino arkliai vežimą klaiman – per platų sukrovėm. Įsibrãškinom vežimą rugių, tai dabar išsibloškę turėsim šviežios duonelės.
išbrãškinti
1. sunkiai išvežti: Vežimą šlapio šieno iš balos išbrãškino. Išsivežė išsibrãškino visus savo baldus.
2. Jis brãškino, kol išbrãškino, t. y. išėjo.
3. išmušti, išdaužyti: Neplepėk daug, jei nenori, kad dantis išbrãškinčiau.
nubrãškinti.
1. braškinant nupjauti, nulaužti: Jau ne vieną tokią pušį šiandie nubrãškinom. Kaip užkabino už kelmo, tai ir nubrãškinau (nulaužiau) ragučių apylanką. | Nubrãškinau (nusukau) vaikui ausį, tai žinos daugiau. Koją nusibraškino.
2. sunkiai nuvežti: Nubrãškino žirnių vežimą kaip kalną.
3. braškinant nueiti: Vacius pro lovas nusibraškino kažkur į kambario galą.
4. nuskinti, nuraškyti: Vaikai agriestus dar žalius nubrãškino.
pabrãškinti. pabarškinti, pabelsti: Į duris pabrãškink, kad atvertų.
parbrãškinti (-yti). sunkiai parvežti: Parbrãškino vežimą rugių į klojimą. Led naktį su tais sienojais parsibrãškinom – kelias buvo grubus.
prasibrãškinti braškinant pralįsti: Kokia seniau tenai tankynė buvo, meška neprasibraškindavo.
pribrãškinti
1. prisivežti (dideliais, sunkiais vežimais): Prisibrãškinau pilną klaimą viso ko, nei vienais metais tiek nebuvo.
2. priskinti: Uogų pribrãškinau pilną krepšį.
3. priteršti, pribjauroti: Už kampų pribraškinta sėtuvėm.
subrãškinti
1. sukelti braškesį, suskrebėti: Kampe kažkas susibraškìno, turbūt pelė ar žiurkė.
2. braškinant ką padaryti, sulaužyti: Arkliai pasbaidė ir subrãškino tvorą. Surištas subrãškintas eina keliu raudodamas. suvalgyti, sutratinti: Vaikai baronkas subrãškino kaipmat. Suvalgė žvirblelį, subrãškino.
3. suvežti (dideliais, sunkiais vežimais): Suvežėm rugius, subrãškinom.
káulus subrãškinti primušti: Aš tau káulus už tokį darbą subrãškinsiu.
užbrãškinti.
1. sunkiai užkelti: Anas ant kopūstų statinės didžiausią akmenį užbrãškino. sunkiai užlipti: Vos vos ant tos eglės užsibrãškinau. Tyliai užsibraškina per aruodą.
2. užsukti: Užbraškino vaikinui ausį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.