x
braũkinti, -ina, -ino. braukìnti, -ìna, -ìno
1. šluostyti; . braukyti 1: O tu jauna gailiai verki, ašarėles bebraukini.
2. duoti braukti, plūkti (linus): Mes braũkinam linus par̃dosuo. Aš ir braũkinsu jau linus.
nubraũkinti.
1. nubraukti: Katras nubraukìnota visus lapus nuo medelio?
2. duoti nubraukti (linus): Nubraũkinsiu, tujau ir parduosu. Nusibraũkinom linus, bet kad tiek mažai teduoda.
pabraũkinti. pabraukti: Diedas kančių pabraukino, boba griekus išpažino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.