briáuti, -na (-ja), brióvė
1. stumti, spausti: Mane iš visų pusių briáuja, spriaudo.
2. brautis: Sūnelis neklausė ir briautinai briovėsi į garlaivį. Turi medžius skirti į šalį, o briáute briáutis. Kur čia briáunies par gvoltą? Čion žmonės didžiai briáujas, kemšas. Žmonės briaudamies pastūmė jį iš vietos.
atbriáuti
1. atstumti, nugrūsti: Jiems. pasisekė japonus atgal atbriauti.
2. atsibrauti: Ciecorius Aleksandras, į aną kampą. nukeliavęs, atsibriaujančiąją priegadą kiek galima atginti norėdams.
įsibriáuti. įbrauti. Marti įsibrióvė į svečius. Į neprietelių vidurį persiveržti, įsibriáuti.
išbriáuti. išbrauti: Jį iš laimėtos vietos vėl išbrióvė. Marti išsibrióvė iš namų.
nubriáuti. nubrauti: Ką nuo jūrių krašto nubriáuti. Smertis gal, ūmai užnikęs, į kapus mus tuoj nubriaut.
pabriáuti. pabrauti: Svetimi didikai mūsų sentėvius nuo jų geriausių laukų pabriovė. Ką šalin pabriáuti, nubriauti.
pérsibriauti. persibrauti: Jie persibriovė per miegančius sargus.
pribriáuti
1. prigrūsti, prispausti: Prie sienos pribriáutas, prispriaustas.
2. prisibrauti: Prisibrióvė pilna stuba bernų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.