brìčinti, -ina, -ino
1. su garsu ką daryti, zirinti, trinti, zulinti, girgždinti: Rąstą brìčiname (pjauname) . Kam brìčini (šipini) peilį? Lašinius brìčinti (neaštriu peiliu pjauti) . Nebrìčink (nevarstyk) durų. Kas vakarą brìčina tą ratelį. Te, supk lopšį, brìčink.
2. sunkiai vežti, braškinti: Žmonės brìčina javus, kad tik nesulydyt.
3. sunkiai dirbti, vargti: Brìčinau visas gyvenimas kap tas juodas jaučias, ir vis nieko neturiu.
gálvą brìčinti neduoti ramybės, kvaršinti: Moteris vyrui gálvą brìčins.
atbrìčinti.
1. atšipinti, atbukinti: Tas peilis visiškai atbrìčintas.
2. sunkiai atvežti, atbraškinti: Kad atbrìčinau vežimą šieno, nei kluone nelenda.
išbrìčinti. girgždinant kurį laiką ką daryti: Išsupiau išbrìčinau vaikelį per visą naktelę.
nubrìčinti. sunkiai nuvežti, nubraškinti: Nubrìčinau dešimts vežimų mėšlo ant pūdymo.
pabrìčinti. pazirinti, pačirinti, pagriežti: Pabrìčink ant skripkos.
parbrìčinti. sunkiai parvežti, parbraškinti: Tokį vežimą sukroviau, kad kap tik parbrìčinau. Penkis vežimus parbrìčino dobilų.
pribrìčinti. prikvaršinti galvą: Pati jį labai pribrìčina.
užbrìčinti.
1. bričinant užmigdyti, užsupti: Bričink bričink, lig ažbrìčinsi vaiką.
2. sunkiai užvežti, užbraškinti: Kam tokius didelius vežimus kraunat, arkliai ant kalno neužbrìčins.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.