brõklinti, -ina, -ino. bròklinti. kišti, grūsti.
įbrõklinti
1. įkalti, įgrūsti, įkišti: Kad įbrõklinau kuolą, tai niekas neištrauks. Įbròklino koją į skylę, į tvorą. Įsibròklino karvė į grabę, ir negãli išeiti.
2. įeiti kur be atodairos, įdvoklinti: Jis įbròklino į purvyną, nė išlipt negali.
išsibrõklinti išlįsti, išsiveržti: Kiaulė išsibrõklino iš migio.
pabrõklinti. suduoti, sudrožti: Pabrõklink kiaulei per kojas.
subrõklinti. suvaryti, sugrūsti: Subrõklino gyvulius į grabę, ir negãli išvaryti.
užbrõklinti
1. užgrūsti, užkišti: Kad užbrõklino į kampą, tai nė ištraukti negalima.
2. užrišti, užveržti: Užbrõklink snukį [kiaulei] stipriau, kad neišrėktų. Užrišo, užbròklino duris, jau neišeisi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.