x
brõkyti, -ija (-yja), -ijo. brókyti peikti, niekinti, atmesti, nepriimti: Vaikis brokyja mergą, kuri saulės viešnė.
išbrõkyti. neprimti, išpeikti, atmesti: Jo kariuomenėn nepriėmė – išbrõkijo. Išbrókijo mano darbą.
nubrõkyti. nupeikti, neimti: Linus nubrõkijo.
pabrõkyti. paniekinti, išpeikti, nepriimti: Ji pabrokijo tokius piršlius, nė nesirodė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.