bruĩkšti, -čia (bruĩškia), -tė (bruĩškė).
1. varyti, ginti, bruižti: Su anuo dideliai nejuokuosi, ans tujau bruĩkšta pro duris.
2. brukti, kišti: Kam čia man tas silkes bruikštì į akis!
atbruĩkšti, -čia, àtbruikštė. nuvaryti, nuginti šalin: Atbruĩkšti reik vaikus nu katilaičio, kad nenutvilktum.
įbruĩkšti, -čia, į̃bruikštė. įbrukti, įkišti: Norėjo man įbruĩkšti tą skarą, bet kur aš imsiu!
išbruĩkšti, -čia, ìšbruikštė. išvaryti, išguiti: Išbruĩkšk tu katiną lauko. Su bruikštu išbruiškė iš buto.
pabruĩkšti, -čia, pàbruikštė. pabrukti, pakišti: Pàbruikštė man po nosim – mano, kad aš ir pirksiu.
subruĩkšti, -čia, sùbruikštė.
1. suvaryti, suginti: Prieš lytų gyvolius į kūtį sùbruikštė.
2. subarti, sudrausti: Kad sùbruikščiau su diržu – tujau liovės.
3. sukišti, subrukti: Priš šventę visas skiautes į pasuolius sùbruikštė.
užbruĩkšti, -čia, ùžbruikštė. užkišti: Kaži kur tos motriškos autus ùžbruikštė – ir dabar tu suraskias!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.