x
.
brūkúoti, -úoja, -ãvo (brukować Aš brūkúoju tas žoles pro drugį. Aš visokį valgį brūkúoju. Kaip pradėjom pavasarį brūkuoti, nebe tie arkleliai.
2. reikalauti: Aš brūkúoju piningų.
įbrūkúoti. priversti daug dirbti: Įbrūkãvo visus pri darbo.
išbrūkuoti. suvartoti.
nubrūkúoti. nuvarginti prie darbo: Ta kumelė visai nubrūkúota, suvargus.
pabrūkúoti. pavarginti prie darbo: Pabrūkúosu tave šiandien.
subrūkúoti. suvartoti, sunaudoti: Ar jau visą cukrų subrūkavai?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.