brùnzginti, -ina, -ino, bruñzginti
1. daryti, kad brungztų: Brùnzginti stygas. Ant basedlos brùnzgina. Trukšmas baisiausis: vaikai trobo [je] lentas bruñzgina. Vaikai pasidirba brunzgynę: užramto skalai galą, užneria aparą ir suka – bruñzgina. | Pabaigėm miežius brùnzginti (su mašina kulti) .
2. smarkiai ginti, varyti: Reikėjo visus pro duris brùnzginti, ir tiek, už tokį darbą. gabenti, nešti: Brùnzgino nešė daiktus iš trobos skubėdami.
išbrùnzginti.
1. iškulti (su mašina): Išbrùnzginom avižas.
2. išvaryti, išginti: Visus gyvolius pro vartus išbrùnzgino į ganyklas.
nubrùnzginti. nuvaryti, nuginti: Greit nubruñzginau karves [į ganyklą].
pabrùnzginti
1. paleisti, kad brungztų: Pagavo akmenį ir kad pabrùnzgino.
2. pabelsti, pabarškinti: Pabruñzgink į langą, ir atbus.
parbrùnzginti. parvaryti, parginti: Parbruñzginau karves numie.
subrùnzginti. suvaryti, suginti: Subruñzgink gyvolius į vieną vietą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.