x
bū̃gnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo)
1. būgną mušti: Petras būgnijo, Jonas kankliavo. Žemaičiai be pertrūkio būgnijo būgną. Bū̃gnyju bū̃gnyju (kosiu), kažin kada nustosiu. šiaip kuo belsti: Žemėje būgnijo patrankos; sviediniai švilpė iš vieno galo į kitą. Lietus vis būgnijo į stogą. Matas nieko nesakė, būgnijo į lango stiklą.
2. skelbti, plačiai pasakoti: Ana visur bū̃gnija aplei tas muštynes. Kiek rašėm, bū̃gnijom!
išbū̃gnyti. apskelbti: Jei nerandi, duok, kad išbū̃gnytų.
pabū̃gnyti. pamušti būgną: Pabūgnijęs šauklys išrėkė nelygiu balsu. pabelsti: Jis keletą sykių krumpliais pabūgnijo į stalą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.