x
pabūkl|as
1. padargas, prietaisas, įrankis: Susidėjo visus savo pabūklus ir išėjo.
2. kar. artilerijos ginklas (patranka, minosvaidis ir kt.): Ä–mė iš pabūklų šaudyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.