bur̃blyti, -ija, -ijo. burblenti:
1. Ką tu bur̃bliji, nė suprast negalima. Eik gult nebur̃blijęs.
2. Bur̃blyk bur̃blyk, pakol susgriebsi. Kad gausi blogą bobą, tai ana tau bur̃blys ir bur̃blys.
3. turlyti: Ši karvė nenori gerti, o tik bur̃blija.
apibur̃blyti. apibambėti, apibarti: Šeimyna jį apiburblijo, kol (kodėl) taip vėlai atejo.
atsibur̃blyti
1. ligi soties atsišnekėti: Da neatsibur̃blijai per šventę su tais piemenim!
2. burblijant atsikalbėti, atsikirsti: Ką tik tau pasakau, tai tu vis atsibur̃bliji.
pabur̃blyti.
1. piktai pakalbėti, paburbėti: Tu prieš visus gerai pabur̃bliji. Pabur̃blyk da, tai pamatysi, ko nematei.
2. paknėzoti, paturlyti: Tavo kiaulė neėda, pabur̃blijo ir nuejo.
pribur̃blyti. priknėzoti, priturlyti: Negardu ir valgyt, kai pirma vaikai pribur̃blija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.