burbuliúoti, -iúoja, -iãvo.
1. burbulams kilti: Iš smarkaus lietaus klonis burbuliúoja, t. y. burbulai šoka į aukštą. Ta mulvė burbuliúoja. Kur tik bridau, visur burbuliãvo. burbulus leisti, daryti: Vaikas, pasinėręs vandeny, burbuliúoja. Karvė nė maž negeria, tik burbuliúoja, dugne ieško tirščių. Arklys burbuliúoja po lovį, miltų ieškodamas. | Tos kojos sutinę, burbuliúoja (pūliai bėga) – baisu žiūrėt.
2. gurgėti, gurguliuoti: Žvaliai burbuliavo upelis. Bulvos verda, burbuliúoja. Burbuliuo [ja] kaip pelkė parvažiuota. | Burbuliuoja pilvas.
3. ulbėti. Tetirvinas ant dirvono burbuliúoja. Medinis gaidys burbuliuoja. Jau mūsų jauniklis kalakutas pradėjo burbuliúoti.
4. neaiškiai kalbėti, burblenti, murmėti: Anas ir vienas eina ir burbuliúoja panosėj. Taip tankiai burbuliúoja, kad nė suprasti negalima. Burbuliuoja kaip tetirvinas apie pačią. Ką tu čia burbuliúoji kai kalakutas?
5. piktai kalbėti, bambėti: Pradėjo da burbuliuot, kam sudraskė [sijoną]. Svečiai begaliai namo nevažiuoja, gaspadorius gaspadinė labai burbuliuoja.
6. suktis (prie moters), meilintis: Vaikis apei mergas burbuliúo [ja],
dailinas kiek įmanydamas. Kad ir jaunas, bet burbuliúoti jau mokėjo.
apsiburbuliúoti. burbulais aptekti: Apsiburbuliãvo kopūstai bačkoj neapvalomi. Kad aš tau vieną duosiu, tai tuojau [kraujais] apsiburbuliúosi.
išburbuliúoti
1. burbuliuojant išėsti: Visus miltus išburbuliãvo, vienas vanduo teatliko.
2. išgerti: Išburbuliavęs alų, vėl gula žemėj.
3. išrūgti: Ragaišis gerai išrūgo išburbuliãvo.
4. išburbti, priteršti. Nevalgysiu – pienas musių išburbuliúotas.
nuburbuliúoti.
1. burbuliuojant nuskęsti: Nelabai čia burbuliuok, kad galan nenuburbuliúotum.
2. nušnekėti (niekus): Burbuliavo burbuliavo ir į vieną galą nuburbuliãvo.
paburbuliúoti
1. paulbėti. Patinas, paburbuliavęs 3 – 4 savaites, kraustos savon buveinėn.
2. ką neaiškiai pasakyti, pamurmėti: Paburbuliãvo sau po nosės i nuejo.
3. pasiplepėti: Eit pas Tadaušą, tai nors paburbuliúosma.
4. pateršti. Kai musios paburbuliúoja indus, tada nukrausto.
praburbuliúoti. pragerti: Bežiūrint praburbuliuotų mūsų namelius, mūsų sodelį.
priburbuliúoti
1. burbuliuojant prigerti: Luotas menkas, gali apvirst, ir priburbuliúotai. Nelįsk į Šešupę, da priburbuliúosi. | Mano bulvės priburbuliãvo.
2. daug prigerti: Veršiukas priburbuliãvo ir dabar stovi išsiskėtęs kap erkė.
3. burbuliuojant pritekėti: Pilna duobė priburbuliãvo tokio rudo [v] andenio.
4. prišnekėti: Anas ten visko jau prisakė, priburbuliãvo.
suburbuliúoti
1. pradėti leisti burbulus: Suburbuliavo vanduo, ir iškilo Uršulė į paviršių.
2. suulbėti. Paerzino klebono kalakutus, net jie suburbuliavo.
3. neaiškiai pasakyti, sumurmėti: Suburbuliãvo kaži ką, i nesupratau. Suburbuliãvo po nosia, nieko nesupratau.
užburbuliúoti.
1. prigerti: Mūsų karvė pernai užburbuliavo purve.
2. užsikimšti. Nosis galutinai užburbuliavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.