x
.
bur̃čyti, -ija, -ijo (burczeć).
1. urgzti: Šuo bur̃čija, neik artyn. Ir katė, ant pečiaus tupėdama, pamačius šunį, bur̃čija.
2. burblenti, prieštarauti, niurnėti: Visada bur̃čija ir bur̃čija, jam niekad niekas neįtinka. Dėl tokio nieko nesibur̃čyk, drauguži.
pabur̃čyti. paburblenti, paniurnėti: Pabur̃čijo pabur̃čijo ir nutilo, ne ką darys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.