būriúoti, -iúoja, -iãvo.
1. pulkuoti, rinktis, telktis į būrį: Būriúo [ja] ant namų žmonės iš Darbėnų. Mergiotės drauge būriavo. Galukaimy jaunimas jau būriúojas. Mergos būriuodavosi ir eidavo dainuodamos į mišką. Antrąjądien popiet pamatai besibūriúojant piemenėlius. Jau pradėjo gužučiai būriuotis, turbūt išskris iš mūsų krašto.
2. lyti protarpiais; niaukstytis: Šiandien, matyti, visą dieną būriúos. Visą dieną lytus būriavo. Pradeda debesys būriuoti, kad tik lytaus nebūtų. Jau tik būriúojasi būriúojasi, tai vėl pūkštels, kad net varlės čiaudės.
išbūriúoti. nevienodai išaugti: Ne vieniaip nuvežto [je] mėšlu dirvo [je] išbūriúo [ja] rugiai.
pabūriúoti. tarpais palyti: Šiandieną gal ir pabūriúoti.
susibūriúoti
1. sueiti į būrį: Susibūriúodavo vyrai ir traukdavo gražią sutartinę.
2. susitaisyti. Gal ant nakties ir susibūriuõs lytaus.
užbūriúoti. užeiti lietaus: Kad užbūriúotų, būt gerai linams ir daržams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.