burniúoti, -iúoja, -iãvo. murmėti, prieštarauti, bartis: Ana burniúoja, t. y. kalba priešingą žodį, žodžius mėčio [ja]. Neburniúok priš mane, o gausi par dantis. Kažin ko jis jau ant tavęs pradeda burniúoti. Anam neįtiksi – burniúojas ir burniúojas. Klausyk, ką sakau, dar burniúosis! Vyro liežuvavimo nekentė, bet bartis ir burniuotis nesugebėjo.
išburniúoti. išplūsti, išbarti: Senos bobos tankiai viena antrą išburniúoja.
paburniúoti
1. pasiplūsti, pasibarti.
2. pagerti svaigalų: Žmonės nesibaido pavojaus, mėgsta paburniuoti. Pasiburniúoti, t. y. po burnelę išgerti.
suburniúoti. sukeikti: Išbarė pačią be reikalo, ant mergaitės suburniavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.