x
burzduliúoti, -iúoja, -iãvo.
1. judėti, nerimauti: Ko čia burzduliúoji – ko čia neduodi mums ramumo, ko nepasėdi.
2. burzdėti, burbuliuoli, ulbėti: Tetervinas burzduliúoja. Ant dirvonų burzduliavo tetervinai.
3. neaiškiai, greitai kalbėti, burbuliuoti: Negali suprasti, ką tas burzdulis burzduliúoja. Ką tu čia burzduliúoji, šnekėk aiškiau.
įburzduliúoti. įsileisti burzduliuoti, ulbėti: Pavasarį mūsų beržynėlyje juokingai tetervinai įburzduliúoja.
paburzduliúoti. pasibarti, pabambėti: Tėvas dar nulipė nuo pečiaus paburzduliúoti ant vaikų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.