byrė́ti, bỹra, -ė́jo.
1. birti, kristi. Prakiuro maišas, i byra miltai. Perniai rugiai labai byrė́jo ir šįmet bỹra. Paupy pakvipo šienas, greit byrės kviečiai. Tik kresteli, i bỹra obuoliai. Nors raminau motinėlę, ašaros byrėjo. Kad jis kalba, miltai byra, o kad jam reik duoti, tai nėra nei pelų. Pilna bỹra, tuščia barška. Rugiai da nebỹra (nėra ko skubėti) .
2. duoti derlių, derėti: Šįmet labai mažai bỹra, o ypač kviečiai.
įbyrė́ti. įbirti, įkristi: Įbyrėjo druskos į pieną, ir negardu.
išbyrė́ti. išbirti, iškristi: Da jauna, o jau dantys išbyrė́ję. Kai trenkė [perkūnas],
visi langai išbyrė́jo. Visos ligos išbyrės.
nubyrė́ti.
1. nukristi, nubirti: Bevežant javus, kokia puskartė nubyrė́jo. Aš kaip suriksiu, tai visos šakos nubyrės. Nubyra kaip nuo žąsies vanduo.
2. atpulti, išeiti iš sudėties: Dalis sumos nubyrėjo šalin.
pabyrė́ti.
1. pasiberti, iškristi, pabirti: Nusigando be galo jaunasis bernelis, nuleido baltas rankeles, iškrito miklus kilpinėlis, pabyrėjo eiklios drožtos vilytėlės. Vainikėlis. pabyrė́jo, o bernelis sudulėjo. Aš suspausiu akmenį, kad net į miltus pabyrės (subirs) .
2. užderėti: Kviečiai gerai pabyrėjo.
3. atsivesti: Šiąnakt pabyrėjo avelė.
pribyrė́ti. prikristi, pribirti: Oi, kiek pribyrė́jo trupinių! Užsisek, ka nepribyrė̃tų už kaklo.
subyrė́ti.
1. į dalis suirti, subirti: Krito puodynė ir į šukes subyrė́jo. Durpės labai subyrėjo. Jo vaikiška svajonė jau seniai būtų subyrėjusi. Subyrėjo kaip Kuto ratai.
2. gimdyti: Šiandien susiedė subyrė́jo, dukterį susilaukė.
užbyrė́ti. užbirti, užkristi už ko: Gerai užrišk maišą, ka [nešant] neužbyrė̃tų už kaklo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.