pačaižyti

.
čáižyti, -o, -ė. čaižýti, čaĩžo, čaĩžė. plakti, kapoti, lupti: Nečáižyk taip skaudžiai gyvolių! Titis vaikus čáižo su rykštėmis, su vyte. Aš berneliui par petelius čáižau. Kam čia bereikalingai žolelę čáižai? Medžių šakos veidą čaižė. Vėjas pūtė, čaižė jai ausis. Šitie tėvo motinos su pagarba tariami „jūs kunigėli“ kiekvieną kartą čaižė jį gėdingu koktumu. Nesičáižyk su votegu!
apčáižyti. aplupti: Apčáižė su vyte.
įčáižyti. įkirsti, įpliekti: Obelyje užklupęs pusbernį gerai įčáižė.
iščáižyti. išlupti: Taip iščáižė, kad daugiau neprasimanys niekų.
káilį iščáižyti prilupti: Iščáižysiu tau káilį diržu, jei neklausysi.
nučáižyti.

1. nukapoti, nuplakti: Pažinsi jį iš arklio: visuomet arklys nučáižytas. Lietus veidą nučaižė.

2. plakant nukirsti: Su votegu visas notrynes patorė [je] nučáižiau, nebreiks nei dalgio. Nučáižyk ledus nuo gonko.
pačáižyti. paplakti: Be tako einančiam per javus pačáižė stibynas votegu. Piemenys išbėgdavo botagais pasičaižyti.
pérčaižyti. perplakti: Kuningas Jokūbą už nekaltą aptarimą perčaižė.
pračáižyti. prakapoti: Pračaižyk medžių ugniai pakurti.
pričáižyti. prilupti: Vargšą [piemenuką] tie šunsnukiai taip pričáižė.
sučáižyti. mušant sukapoti: Piemenys karvę taip sučáižė votagu, kad gailu veizėti. Benius prisiminė botagu sučaižytas Šarūno blauzdas.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>čáižyti, </b>-o, -ė. čaižýti, čaĩžo, čaĩžė. <span class="explanation">plakti, kapoti, lupti: </span> Nečáižyk taip skaudžiai gyvolių! Titis vaikus čáižo su rykštėmis, su vyte. Aš berneliui par petelius čáižau. Kam čia bereikalingai žolelę čáižai? Medžių šakos veidą čaižė. Vėjas pūtė, čaižė jai ausis. Šitie tėvo motinos su pagarba tariami „jūs kunigėli“ kiekvieną kartą čaižė jį gėdingu koktumu. Nesičáižyk su votegu! <br/><b>apčáižyti</b>. <span class="explanation">aplupti: </span> Apčáižė su vyte. <br/><b>įčáižyti</b>. <span class="explanation">įkirsti, įpliekti: </span> Obelyje užklupęs pusbernį gerai įčáižė. <br/><b>iščáižyti</b>. <span class="explanation">išlupti: </span> Taip iščáižė, kad daugiau neprasimanys niekų. <br/><b> káilį iščáižyti</b> <span class="explanation">prilupti: </span> </span> Iščáižysiu tau káilį diržu, jei neklausysi. <br/><b>nučáižyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nukapoti, nuplakti: </span> Pažinsi jį iš arklio: visuomet arklys nučáižytas. Lietus veidą nučaižė. <br/>2. <span class="explanation">plakant nukirsti: </span> Su votegu visas notrynes patorė [je] nučáižiau, nebreiks nei dalgio. Nučáižyk ledus nuo gonko. <br/><b>pačáižyti</b>. <span class="explanation">paplakti: </span> Be tako einančiam per javus pačáižė stibynas votegu. Piemenys išbėgdavo botagais pasičaižyti. <br/><b>pérčaižyti</b>. <span class="explanation">perplakti: </span> Kuningas Jokūbą už nekaltą aptarimą perčaižė. <br/><b>pračáižyti</b>. <span class="explanation">prakapoti: </span> Pračaižyk medžių ugniai pakurti. <br/><b>pričáižyti</b>. <span class="explanation">prilupti: </span> </span> Vargšą [piemenuką] tie šunsnukiai taip pričáižė. <br/><b>sučáižyti</b>. <span class="explanation">mušant sukapoti: </span> Piemenys karvę taip sučáižė votagu, kad gailu veizėti. Benius prisiminė botagu sučaižytas Šarūno blauzdas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.