čeksė́ti, čèksi, -ė́jo.
1. čekšnoti, čerkšti, čiauškėti. Šitos paukštytės ne čiulba, tik čeksi. Šiene čèksi šeškus. Čeksi voverytė pušų šakose. neaiškiai kalbėti, tarškėti: Kokia tę jų kalba: čèksi kai medžiašarkiai.
2. ciksėti, taukšėti: Laikrodis čèksi. Ūžė ir čeksėjo telegrafo aparatas. kertant, pjaunant išduoti duslų garsą: Čerškė, čeksėjo kertamųjų dalgiai.
3. čiaukšnoti, dantimis tauškėti: Kiaulė smarkiai ėda – dantys tik čèksi. Vos tik pamatė siuvėją, šernas, apsiputojęs ir čeksėdamas dantimis, pasileido tiesiai bėgti, norėdamas jį sudraskyti. valgant, ėdant čepsėti: Čèksi kiaulės, lovin sulipę. Pradėsi kaip kiaulė čeksė́t, nuvarys nuo stalo. ėsti čepsint: Čèksi kaip peniukšlai žirnius.
pačeksė́ti, pàčeksi, -ė́jo. paciksėti, patarškėti: Jis išėmė šovinius ir pačeksėjo gaiduku.
sučeksė́ti, sùčeksi, -ė́jo.
1. sucirpti, sučerkšti: Jaunikaitis pasijudino, ir viščiukas sučeksėjo. Staiga sučeksėjo kregždės.
2. suciksėti, sutaukšėti: Laikrodis tik kelis kartus sučeksė́jo ir sustojo. sužneksėti: Stepėje vėl sučeksėjo pjaunamosios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.