pačežėti

čežė́ti, čẽža, -ė́jo.

1. čiužėti, šlamėti, šnarėti: Galvijai čẽža po krūmus. Katė čẽža po šiaudais. Vėžiai čežėjo tarbo [je]. Kai ėmė lyt, tik čẽža nuo stogų. Prispėję rugiai, net čẽža. Žengsiu per aslą, kad nečežėtų, versiu dureles, kad negirgždėtų. Čeža šilkas, žėri auksas. Tik čẽža pilnos kišenės pinigų. Jos stipriai sukrakmolyti apatiniai sijonai čeža žengiant kiekvieną žingsnį. Ištraukiau čežančius (varvančius) it linų pėdus iš markos.

2. čiulbėti, čirškėti: Tarp šakelių nematomi paukščiai čẽža. Žvirbliai susilėkę tarp savęs čežėjo: „Aš vyrs, aš vyrs“. Čẽža kaip kėkštas.

3. kalbėti, plepėti, čiauškėti: Mūsų jaunimas linksmas, tik juokauja, gieda, čẽža. Vaikai, nečežė́kiate! Apie ką tos bobos taip čẽža? Kalba – tik čẽža lietuviškai gražiai. Čẽžasi kaip vėžiai terbo [je].
nučežė́ti, nùčeža, -ė́jo. nutolti čežant: Nuūžė, nučežė́jo, dulkių debesis sukėlė. Karieta nučežėjo per sniegą. | O kaip šiurkštas vėjelis [išpuolė],
balti žiedeliai nučežė́jo.
pačežė́ti, pàčeža, -ė́jo. truputį sučežėti, sušlamėti: Vėjelis papūtė, lapai pačežėjo.
sučežė́ti, sùčeža, -ė́jo.

1. sušlamėti, sušnarėti: Medžiai sukrutėjo, lapai sučežė́jo, o kiškelis nuo dirvono krūman nukurmėjo. Kažkas krūmuose sučežėjo. Sučežėjo švendrai, ir valtis pradėjo stoti.

2. sučirškėti: Sučežėjo žvirblis.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>čežė́ti, </b>čẽža, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">čiužėti, šlamėti, šnarėti: </span> Galvijai čẽža po krūmus. Katė čẽža po šiaudais. Vėžiai čežėjo tarbo [je]. Kai ėmė lyt, tik čẽža nuo stogų. Prispėję rugiai, net čẽža. Žengsiu per aslą, kad nečežėtų, versiu dureles, kad negirgždėtų. Čeža šilkas, žėri auksas. Tik čẽža pilnos kišenės pinigų. Jos stipriai sukrakmolyti apatiniai sijonai čeža žengiant kiekvieną žingsnį. Ištraukiau čežančius <span class="explanation"> (varvančius) </span> it linų pėdus iš markos. <br/>2. <span class="explanation">čiulbėti, čirškėti: </span> Tarp šakelių nematomi paukščiai čẽža. Žvirbliai susilėkę tarp savęs čežėjo: „Aš vyrs, aš vyrs“. Čẽža kaip kėkštas. <br/>3. <span class="explanation">kalbėti, plepėti, čiauškėti: </span> Mūsų jaunimas linksmas, tik juokauja, gieda, čẽža. Vaikai, nečežė́kiate! Apie ką tos bobos taip čẽža? Kalba – tik čẽža lietuviškai gražiai. Čẽžasi kaip vėžiai terbo [je]. <br/><b>nučežė́ti, </b>nùčeža, -ė́jo. <span class="explanation">nutolti čežant: </span> Nuūžė, nučežė́jo, dulkių debesis sukėlė. Karieta nučežėjo per sniegą. | O kaip šiurkštas vėjelis [išpuolė], balti žiedeliai nučežė́jo. <br/><b>pačežė́ti, </b>pàčeža, -ė́jo. <span class="explanation">truputį sučežėti, sušlamėti: </span> Vėjelis papūtė, lapai pačežėjo. <br/><b>sučežė́ti, </b>sùčeža, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">sušlamėti, sušnarėti: </span> Medžiai sukrutėjo, lapai sučežė́jo, o kiškelis nuo dirvono krūman nukurmėjo. Kažkas krūmuose sučežėjo. Sučežėjo švendrai, ir valtis pradėjo stoti. <br/>2. <span class="explanation">sučirškėti: </span> Sučežėjo žvirblis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.