čiáuškinti, -ina, -ino, čiaũškinti
1. čiauškiant ėsti: Kiaulė čiaũškina, t. y. ėda. Voverė riešutą čiáuškina.
2. čepsėti: Nečiaũškink tep lūpom [rūkydamas]. Čiauškink čia kai kiaulė ėsdamas, a nemoki dorai valgyti!
3. tauškinti, barškinti, pliauškinti: Tekis čiaũškina iltim, net putos teška. | Kam čiáuškini avikirpes žirkles! Piemens čiáuškina botagais. Jis botagu čiauškino arkliui.
4. karpyti, kapoti: Kam tu čiaũškini [žirklėmis] gerą švarką. Bepigu žalius virbus čiáuškinti.
apčiáuškinti. apkulti, apčaižyti: Siusk siusk, kol aš tave gerai apčiáuškinsu su beržine.
nučiáuškinti.
1. nupjauti: Kiek čia šiemet rugių – tuoj nučiáuškinsma.
2. čiauškinant nudėti kur: Piemuo pasiėmė botagą pačiauškinti ir dabar jau kažkur bus nučiáuškinęs.
pačiáuškinti. patauškinti, papliaukšėti: Pačiaũškino pypkę į stalo kampą, iškratė pelenus.
sučiáuškinti
1. suėsti: Parsinešiau ropučių, kiaulė įejusi ir sučiáuškino.
2. sukalenti, sutauškinti: Tik sučiaũškino šuva dantim, bet neįkando. | Ėmė – žirklėm sučiáuškino.
3. suduoti, sukirsti: Sučiáuškinau arkliuo par šonus – tujau įgavo gyvumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.