čilbė́ti, čìlba, -ė́jo. čiulbėti:
1. Dar beveik neaušo, o vieversys jau čìlba. Čìlba vilba girelės paukšteliai. Jojau per medelį – paukštelės čilbė́jo. Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, katrų čìlbančių taip ramu klausytis? Šiam žaliam gojely lakštingalės čilba.
2. Jau čìlba vaikutis, jau savą pažįsta. Taip meiliai jie šneka, čìlba.
įsičilbė́ti įsismaginti čilbėti: Įsičilbė́jo žvirbliai, gal prieš lietų.
pačilbė́ti. pačiulbėti:
1. Pačilbė́k kai lakštingala.
2. Nu pačilbỹ.
parčilbė́ti. pareiti čilbant: O jau ir mano antuliai parčìlba.
sučilbė́ti
1. sučiulbėti 1: Du sakalu lauku lėkė ir lėkdami sučilbė́jo.
2. sučiulbėti
3. Matyt, kad jiedu susičilbė̃s (susimylės) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.