čir̃kti, -ia, -ė.
1. čirkšti, čirpti: Svirplys čir̃kia. Čir̃kia vištėliai lest. Jau ir raibukė čir̃kia, tuoj tūps. Ožiukai (žiogai) rudenį nečir̃kia. Kaukos čir̃kia ir čir̃kia, anos maža ką sugauna.
2. birbti: Užsuk laikrodį, kad čir̃ktų, paskui pramiegosim.
3. (prastai) griežti. Seniau subatos vakare ir čir̃kia skripkaitė.
4. plonu balsu šaukti: Ji gražiai nepapasakos ko, tik čir̃kia ir čir̃kia. | Vyrų visai nebuvo [prie numirėlio],
vienos bobos čir̃kė (giedojo) .
5. plonai verkti, klykti: Čir̃kia Marytė lopšelyj, eik pažindyk.
įsičir̃kti, -ia, įsìčirkė įsismaginti čirkti, bartis: Kap įsìčirkė, tai ir galo nebus.
pačir̃kti, -ia, pàčirkė. piktai parėkauti, pasibarti: Dar pačir̃k, lyg tavę kas bijosi!
sučir̃kti, -ia, sùčirkė. surikti čirkiančiu balsu: Tik sùčirkė vištos, žiūrau – vanagas.
užčir̃kti, -ia, ùžčirkė. užrėkti, užgiedoti. Kap tik gaidaitis užčir̃kia, senis ant pečio ir šiugždina jau balanas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.