.
čiučénti, -ẽna, -ẽno
1. šlamėti, šnabždėti: Vėjelis pamažu čiučena. Šiene šarka čiučẽna. Nuo vėjelio ramiai alyvos sau čiučẽnas.
2. tylomis, slaptai šnekėti: Girdėjau, kai anys abu čiučẽno, tik nesupratau apie ką. Čiučena, kad jis apsivogė. Apie ką judvi tep meiliai čiučẽnatės? Pašaliais sustojusios moterys čiučenasi, žvalgosi į jaunuosius, į kitas poras. Nemuno vilnys tarpu savęs čiučenas.
3. supti, nešioti (vaiką). .
iščiučénti. išpranašauti: Jau ką žmonės pradeda čiučent, tai iščiučẽna.
pačiučénti. pakalbėti: Pačiučẽno pačiučẽno ir nustojo.
susičiučénti sueiti į artimesnius santykius, susidraugauti čiučenant: Čiučenosi čiučenosi ir susičiučẽno (susituokė) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.