čiùlpčioti, -ioja, -iojo. čiulpčióti, -iója, -iójo
1. pamažu, nenoromis čiulpti, sriubčioti: Teliokas tik čiùlpčioja, ir tiek (nenori gerti) . Ką tu čia čiùlpčioji – gerk, kad geri! Vaikai, pripuolę prie medaus, čiùlpčioja su piršteliais.
2. lūpomis išduoti čiulpimo garsą: Ko čia čiulpčióji, ar užsigavai pirštą? Jis visą kelią čiùlpčiojo čiùlpčiojo [ragindamas arklį].
3. graužtis, krimstis: Jis iš teismo ėjo čiùlpčiodamas.
iščiùlpčioti. išgerti čiulpčiojant: Tada čiulpt, tada čiulpt, ir iščiùlpčiojo [vaikas] butelį pieno. Ir nepamačiau, kai alų po gurkšniuką iščiùlpčiojau.
pačiùlpčioti. paragauti čiulpčiojant: Daug negerk, kad visiem nors pačiùlpčiot būtų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.