čiùnčinti (-yti), -ina, -ino, čiuñčinti
1. sunkiai eiti, vilktis: Žiūri – čiunčina meška.
2. vilkinti, delsti: Čiùnčina čiùnčina, bet kai jau paskutinoji prispaudžia, turi sumokėt. Man negrąžina pinigų, vis dar tolyn čiùnčina.
3. raminti, drausti: Kaimynas mane čiunčino, t. y. draudė neeiti. Vaiką čiùnčinu.
įčiùnčinti. įčiuñčinti. įvilkti: Parvežė [žvirblelį] brolyčiai, pargirgždino, įvilko nuo rogių, įčiunčino.
nučiùnčinti.
1. nudrausti, nuraminti: Negalima niekaip ją nučiùnčyt, kad pasiliktų namie. Nučiùnčino senę, ta dabar ir nereikalauja skolos.
2. išeikvoti, nugyventi: Tėvai užgyveno didelį namą, o vaikai visai nučiùnčino.
pačiùnčinti. paraminti: Vaiką pačiùnčink, verkia. Matysit, ar ją ims – pačiùnčys ir paliks. Jis tave tik pačiùnčina, bet tu pinigų negausi.
pračiùnčinti. išeikvoti: Jis visą dalį vienais metais pračiùnčino.
pričiùnčinti. pritempti vilkinant: Pričiùnčino ligi Kalėdų, o paskui visai nieko nėra.
sučiùnčinti. nuvilkinti: Kad nebūtų mūsų sučiùnčinę su skola, būtume ką nors nusipirkę.
užčiùnčinti.
1. Ana užčiunčinusi akis, t. y. apgaubusi.
2. uždrausti: Užčiunčino jis mane, t. y. neleido, kur norėjau, eiti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.