čiupinė́jimas. čiupinė́jimos.
1. → čiupinėti 1: Žiurkės užuoda žmogaus čiupinė́jimą. Kam tas čiupinėjimas – kad perki, tai pirk! | Vienas knygos čiupinėjimas (sklaidymas) jau plečia žmogaus akiratį. Nemėgstu aš to berno čiupinė́jimos (glamonėjimo) .
2. → čiupinėti 6: Darbas nesunkus, tik daug čiupinė́jimo. Čiupinė́jimos begalinis su toms uogoms.
apčiupinė́jimas. → apčiupinėti:
1. Kas iš tavo apčiupinė́jimo, kad nepažįsti, ar telinga karvė, ar ne.
2. Dėl apčiupinė́jimo nebegardu valgyt [duoną].
iščiupinė́jimas. → iščiupinėti 1: Iš Prūsų pareinant, tamožno [je] liuobs būti begalinis iščiupinė́jimas, kad ko neparsineštumi slaptai.
pačiupinė́jimas.
1. → pačiupinėti 1: Iš pačiupinėjimo pažįsta, ar telinga karvė.
2. paknibinėjimas, pakrapštymas. Vieno pačiupinė́jimo neužtenka, reikia čia nagų pridėt.
sučiupinė́jimas. → sučiupinėti 1: Su savo nesučiupinė́jimu – negali adatos nuo stalo paimt!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.