čiūtė́ti, čiū̃ti, -ė́jo. būti kur susitraukus, kiūtoti: Kogi čiūtì prisiglaudęs prie sąsparos. Čiū̃ti kur įlindęs, kad tik nereiktų dirbt. Eik nuo pečiaus nečiūtė́jęs! Čiūtė́k šiene pasislėpęs! Čiūtė́jo čiūtė́jo, ir vis tiek rado. Čiūti kaip pelė po šluota. Čiūti kai kiaulė migy.
iščiūtė́ti. ištūnoti, išlindėti: Ir iščiūtė́k žmogus, kai nėr kur paskavoja. Iščiūtėjo niekam nieko nesakęs.
pačiūtė́ti. patūnoti, palindėti: Jūs, vaikai, pačiūtėkit, aš nusnūsiu minutelę. pailsėti: Jūs eikit į lauką, o aš pačiūtė́siu valandėlę. Jūs eikite, vaikeliai, šieno pjauti, o tėvas tegul pačiū̃ti.
pračiūtė́ti. pratūnoti: Par visą karą namie pračiūtė́jau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.