cỹpti, -ia, -ė.
1. rėkti plonu balsu. Cy cy cy ėmė pelės šiauduose cỹpti. Žiurkės cỹpia, kaip susipjauna. Šuo šokinėja ir cypia iš džiaugsmo. Višteliai cỹpė. Vanagūčiai cỹpa pryš lytų. Cỹpia kai varlė po ratu.
cỹpiamai. Iš pasuolės, piktai cypiamai lodamas, metėsi į ją šuo.
2. spiegti: Ko ten cypi kaip smaugiamas! Ko tos mergos cypia? Ar jo balsas vis toks cỹpiamas tebėr?
cyptinai. Cỹpa kitos [dainininkės] cyptinaĩ, negražiai dainiuo [ja].
3. verkti: Aš tik žodį, o ji tuoj ir cỹpia.
4. dejuoti: Cypù necỹpęs pirštais, skauda kaip skaudėję.
5. skleisti aukštą girgždesio, ūžesio garsą: Raplanai ūžia, kulkos cỹpia (zvimbia) . Varteliai girgžda ir cypia. Ratai cỹpia. Cibukas spirgėjo, cypė kaip cigono ašis (gerai degė) . Sniegas po kojų cyptè cỹpia (girgžda) . | Ramumas neapsakomas, net ausys (ausyse) cypia (spengia) . Cypia pečius – bus svečias.
atcỹpti, -ia, àtcypė. ateiti, artėti cypiant.
nucỹpti, -ia, nùcypė.
1. nubėgti cypiant: Vaikinas greitai linktelėjo prie žemės, ir šunytis nucypė už agrastų.
2. nuvargti, nusibaigti cypiant: Cypė vienas, cypė i nusìcypė. Nusicypusi vaikas, nusikriokusi.
pacỹpti, -ia, pàcypė.
1. truputį, neilgai cypti: Pacỹps i nustos.
2. paspiegti: Nutilk – aš tau pacỹpsiu!
pércypti. pracypti, išdejuoti: Kad aš tą ranką neišgydžiau, cielą metą párcypiau.
pracỹpti, -ia, pràcypė.
1. plonu balsu ištarti: Spiegiamai pracypė: – Klausau!
2. pralėkti pro šalį cypiant: Kulka jam pro ausis pracypė.
prisicỹpti, -ia, prisìcypė. ilgai cypti.
sucỹpti, -ia, sùcypė.
1. surėkti plonu balsu, suspiegti: Už sienos pelė sùcypė.
2. paskleisti aukštą garsą: Sucypė varteliai.
užcỹpti, -ia, ùžcypė.
1. pradėti rėkti, užspiegti: Kad ùžcypė tokiu plonu balsu, net nusigandau.
2. užkimti: Užsìcypė balsas, beomaujant po ganyklas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.