.
padálka (podolek, пaдaлaк).
1. apatinis drabužio kraštas, pažemė, palankas: Atspuro sijono padálka. Žiūrėk, nenutrumpink, užleisk dėl padalkos. Atbrizgo padálkos, nėr kuo sutaisyti. Kelnių padálkos atspuro nuo batų. Toks ilgas sijonas, kad padálkos velkasi net žeme. Šunes nuplėšė man andaroko padalkas. Nulėkė, padálkas paskaišius. Pasikelk sijoną, ba an rasą padálkas sušlapsi. Nuplyšo andarokas, o padálkos kap naujos stovi. Kai padálkos atsiraitę, tai būsi girta. Užkurys atėjo an bobos padálkų. Duokite gerai į padalkas (muškite) ! Oi, gavo boba per padálkas! senovinių moteriškų marškinių apatinė dalis, sterblės: O daba [r] padálkoms – išaudė iš tokių pakulų.
2. prie pastato sienos nuožulniai pritaisyta lenta: Skliauto apačioje nuožulniai prisegama lenta – padalka, kad vanduo nuo skliautų netekėtų ant sienų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.