dárginti, -ina, -ino. dargìnti, -ìna, -ìno
1. laikyti (linus) dargoje, paklojus pievoje, kad atšoktų spaliai: Rudenį dargìna linus. Linus dar tebedárginam. | Toks oras, tai gerai dargìna linus.
2. tvirkinti, gadinti: Nedárgink vaiko!
atidárginti. išlaikyti (linus) dargoje, paklojus pievoje, kol atšoksta spaliai: Balti lineliai atdarginti, jauni mynėjeliai suvadinti.
išdárginti
1. atidarginti: Linai jau išdárginti, tik reik minti.
2. ištvirkinti, išlepinti: Išdárgink vaikus, kad senatvėj kuprą atlygint. Išdargino gyvulius, dabar ir neėda žolės. Jo vaikai išdárginti – eina, vagia, keikias. Išdarginta merga. Kai jauną išdárginsi, su užaugusiu nesusišnekėsi.
padárginti.
1. pagadinti.
2. padirginti, pajudinti, padildinti: Jonukas padargìno [kaladėlių krūvą] – ir nuvirto. Vaikas padargìno šautuvą, ir iššovė. Žiurkė padargìno spąstus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.