dar̃gti, -sta, -o (-ė).
1. šlapti, bjurti: Rudeninė greit dargs dargana.
2. tvirkti, pasileisti: Aš ir dar̃gęs, ir vargęs. Siratai dveji ratai – vieni vargt, kiti dar̃gt.
atidar̃gti. atmirkti, atsikloti, atsistovėti. Linai atidargo po kelių savaičių.
išdar̃gti. ištvirkti, išdykti, pasileisti, išlepti: Išdar̃go vaikas, nebežino ko valgyt. Tokioj laikstėj (laisvėje) būdamas kožnas išdar̃gs. Ne tiek išvargęs, kiek išdar̃gęs. Tai išdar̃go karvės – burokų nebeėda! Kad duonos nevalgei, esi išdar̃gęs. Išdar̃gęs kai ubago botagas.
nudar̃gti. subjurti: Sutemė tamsiai, nudargė dargiai, neatranda žirgelis nė vieškelėlio.
padar̃gti. patvirkti, padykti: Padar̃go vaikai be tėvų. Tavo vaikai padar̃gę.
razdar̃gti. išdargti: Labai razdar̃gęs (linkęs) jau žmogus šitas an degtinės.
sudar̃gti. sušlapti, sumirkti: Sudargo mano žirgelis ir ant žirgelio balnelis. Šilima atšildo sudargusį kūną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.