x
padėt|is, padėties m.
1. kieno nors buvimo vieta: Daikto padėtis Miesto padėtis labai graži.
2. būklė, kurią lemia įvairios aplinkybės: Kebli padėtis Nėra padėties be išeities. Ekonominė žmonių padėtis Karo,
apsiausties, nepaprastoji padėtis Ligonio padėtis labai sunki. Atsidūrė beviltiškoje padėtyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.