paduobti

.
duõbti, -ia, -ė. dúobti.

1. dubti 1: Ką čia duobì minkštimą, nori per nagus gauti. kasti, rausti: Šuva duobia – kas nors mirs.

2. skobti, skaptuoti: Žmogus, medį akmeniu beduobdamas, pastebėjo, jog medis įkaista. Vedega greičiau dúobti lovys, nekaip kirviu. Klumpdirbis dúobė, kol išdúobė sau klumpius. Brolis dúobia šulus kubilui.
įduõbti, -ia, į̃duobė. padaryti įdubimą: Neįduõbk sėdynės, bloga bus sėdėt. Užklokim stiklinę vandens muslinu ir įduobkime taip, kad muslino vidurys būtų vandeny paniręs. Įduõbti duobelę tai galia [kulka]. Šiauros akys buvo lenktai įduobtos kaktoje.
išduõbti, -ia, ìšduobė.

1. padaryti įdubimą: Nesiklaupk ant lovos, jau ir taip išduobta. Tavo kelnių taip išdúobti keliai – gal nuo klūpėjimo. | Kelias išduobtas vandens. Sietas išsidúobia. Lova su virvėm pataisyta: kaip tik atsiguli, ir išsiduobia.

2. išskobti, išskaptuoti: Lovys gražiai išduobtu viduriu. Išdúobiau lovį, o ne išskaptavau su vedega. Kad jis ir šaukšto lemtai nepadaro: ìšduobė pagalį, tai jo šaukštas. Išdúobė medį, ir turi statinę.
nuduõbti, -ia, nùduobė.

1. nugrūsti: Kam miltus gilyn nùduobei?

2. nuplėšti, nunešioti: Tik pasiūk kelnes, tuoj ir nudúobia. Taip jis tas drapanas greit nuduõbia: paduok, kaip matai ir kiauros.
paduõbti, -ia, pàduobė. palaidoti: Tada jūs mano žilus plaukus su vargais ing duobę dėsit (paduobsit).
prasiduõbti, -ia, prasìduobė pasidaryti duobėtam: Kaip tik prasìduobė [kelias],
ir išvažinės (išdrembs) .

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>duõbti, </b>-ia, -ė. dúobti. <br/>1. dubti 1: Ką čia duobì minkštimą, nori per nagus gauti. <span class="explanation">kasti, rausti: </span> Šuva duobia – kas nors mirs. <br/>2. <span class="explanation">skobti, skaptuoti: </span> Žmogus, medį akmeniu beduobdamas, pastebėjo, jog medis įkaista. Vedega greičiau dúobti lovys, nekaip kirviu. Klumpdirbis dúobė, kol išdúobė sau klumpius. Brolis dúobia šulus kubilui. <br/><b>įduõbti, </b>-ia, į̃duobė. <span class="explanation">padaryti įdubimą: </span> </span> Neįduõbk sėdynės, bloga bus sėdėt. Užklokim stiklinę vandens muslinu ir įduobkime taip, kad muslino vidurys būtų vandeny paniręs. Įduõbti duobelę tai galia [kulka]. Šiauros akys buvo lenktai įduobtos kaktoje. <br/><b>išduõbti, </b>-ia, ìšduobė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti įdubimą: </span> </span> Nesiklaupk ant lovos, jau ir taip išduobta. Tavo kelnių taip išdúobti keliai – gal nuo klūpėjimo. | Kelias išduobtas vandens. Sietas išsidúobia. Lova su virvėm pataisyta: kaip tik atsiguli, ir išsiduobia. <br/>2. <span class="explanation">išskobti, išskaptuoti: </span> Lovys gražiai išduobtu viduriu. Išdúobiau lovį, o ne išskaptavau su vedega. Kad jis ir šaukšto lemtai nepadaro: ìšduobė pagalį, tai jo šaukštas. Išdúobė medį, ir turi statinę. <br/><b>nuduõbti, </b>-ia, nùduobė. <br/>1. <span class="explanation">nugrūsti: </span> Kam miltus gilyn nùduobei? <br/>2. <span class="explanation">nuplėšti, nunešioti: </span> Tik pasiūk kelnes, tuoj ir nudúobia. Taip jis tas drapanas greit nuduõbia: paduok, kaip matai ir kiauros. <br/><b>paduõbti, </b>-ia, pàduobė. <span class="explanation">palaidoti: </span> Tada jūs mano žilus plaukus su vargais ing duobę dėsit (paduobsit). <br/><b>prasiduõbti, </b>-ia, prasìduobė <span class="explanation">pasidaryti duobėtam: </span> Kaip tik prasìduobė [kelias], ir išvažinės <span class="explanation"> (išdrembs) </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.