.
dỹvijimas. dỹvyjimas. → dyvyti. Kad šnekėjimas, kad dỹvijimasis, o visai nėr iš ko.
atsidỹvijimas. → atidyvyti
2. Neatsistebėjimas, neatsidỹvijimas tais drabužiais.
nudỹvijimas. → nudyvyti.
1. nustebimas: Nusidỹvyjimas. Su nusidyvijimu žvelgė pagonai ant darbų Dievo.
2. nusistebėjimas, išgyrimas: Po nudỹvijimo vaikas neauga.
padỹvijimas. → padyvyti 1: Kad gerai mergai tep pasitaikytų, tai ir padỹvijimo nebūtų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.